BDAR
Privatumo politika
  • Klaipėdos universitetas
  • 2023 m. Spalio 16 d.

Klaipėdos universiteto botanikos sode pasodintas Stelmužės ąžuolo palikuonis primins svarbias datas

Klaipėdos universiteto (KU) botanikos sode šiandien pasodintas bene žymiausio Lietuvos medžio, siejamo su ilgaamžiškumu, tvirtybe ir galybe, Stelmužės ąžuolo palikuonis, meiliai vadinamas stelmužiuku. Sodinukas į KU botanikos sodą  atkeliavo iš Aukštaitijos kaip Valstybinės miškų urėdijos dovana.

Medelį drauge su dabartinio KU botanikos sodo kolektyvo nariais pasodino KU mokslo ir inovacijų prorektorius Darius Daunys, šios žaliosios miesto oazės kūrimo pradininkai, buvę sodo vadovai Algimantas Mečislovas Olšauskas, Ona Rūta Žadeikienė bei kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka, pavasarį miesto bendruomenę pakvietęs sodinti ąžuolus, taip įprasminant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metus. Prieš įkasant sodinuką, jis lyg ilgai lauktas svečias buvo ir paglostytas, ir šaknys papurentos, o sodinimo ceremoniją stebėję KU botanikos sodo lankytojai į duobę net smulkių pinigėlių įmetė. Svarstė, gal tai padės lengviau prigyti pajūrio žemėje.

Stelmužiukas tapo Lietuvos floros skyriaus akcentu. Jame kaupiami Lietuvos vietiniai augalai. „Lietuvos floros skyriussavotiškas gyvų augalų „bankas“, kurio tikslas saugoti augalijos rūšis ateičiai. Tad vieta šiam ąžuoliukui parinkta neatsitiktinai. Lietuviams nuo seno ąžuolas svarbus ir brangus, tai – šventas medis,  suteikiantis jėgų ir pasitikėjimo. Ąžuolų mediena labai stipri, tvirta, patys medžiai ilgaamžiai, užauga dideli ir galingi. Tikėkimės, jog Stelmužės ąžuolo palikuoniui patiks pajūrio žemė ir jis išaugs toks pat galiūnas kaip ir pradžią jam davęs medis“,- tituluotu „naujoku“ pasidžiaugė KU botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė.

Pasak botanikų, Lietuvoje auga 2 rūšys ąžuolų, tai bekotis ąžuolas ir paprastasis ąžuolas. Pastarajai rūšiai priklauso ir Stelmužės ąžuolas.

Į uostamiestį atkeliavusiam stelmužiukui priskiriamos dvi simbolinės prasmės. Šiemet Lietuvoje pažymimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis. Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo šimtmečio metais jubiliejinę, įkūrimo 30-mečio sukaktį, pažymi ir KU botanikos sodas. Kulminacinis jubiliejinių metų renginys – ketvirtadienį, spalio 19-ąją, KU rengiama mokslinė konferencija (PROGRAMA), į kurią rinksis botanikos autoritetai iš visos Lietuvos ir čia dalinsis botanikos sodų puoselėjimo paslaptimis ir patirtimis.

Jubiliejiniai metai KU botanikos sodui tapo reikšmingų permainų ir atsinaujinimo metais: pavasarį – vasarą čia vyko apšvietimo ir vandens tiekimo sistemų įrengimo darbai, šiuo metu baigiamas takų, informacinių ženklų atnaujinimas, intensyviai vyksta ilgai laukto Lankytojų centro statybos. Visas pokyčių grožis ir vertė lankytojams pasimatys pavasarėjant, kuomet į lankytojų pamėgtą poilsio erdvę sugrįš ne tik žaluma, žiedai, paukščiai, bet ir čia vykdavę renginiai. KU botanikos sodo komanda tikisi, jog ir kitąmet lankytojus į šią vietą Dangės upe plukdys šios vasaros naujiena – vandens autobusas.

FAKTAI IŠ KU BOTANIKOS SODO ISTORIJOS:

  • KU Botanikos sodo teritorija apima 9,3 ha teritoriją. Jis įkurtas teritorijoje, kurioje planuota atgaivinti istoriškai ten egzistavusį Tauralaukio parką. Sprendimą priėmė KU Senatas.

  • KU botanikos sodo kūrimo iniciatoriai – tuometis KU rektorius prof. D. Švitra, pirmasis direktorius A. M. Olšauskas, fakulteto dekanas prof.  P. Grecevičius, idėjos rėmėjai – tuomečiai Klaipėdos miesto vadovai V. Čepas, B. Petrauskas.

  • Veiklos pradžioje teritorijoje buvo fiksuota apie 40 sumedėjusių augalų (medžių ir krūmų) rūšių, natūraliai augusių žolinių augalų – apie 50 rūšių. Šiuo metu KU botanikos sode yra beveik 5 tūkstančiai augalų pavyzdžių. Yra puoselėjamos ir nuosekliai gausinamos 5 kolekcijos: Dendrologinė, Vaistinių ir aromatinių, Žolinių dekoratyvių augalų kolekcijos; Rytų sodų ir Lietuvos floros kolekcijos dar tik pradėtos kurti.

  • KU botanikos sodas dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio botanikos sodų organizacijų veikloje. Sodas turi tarptautinį sertifikatą. Jį 2019 m. suteikė Tarptautinė botanikos sodų organizacija (BGCI). KU botanikos sodas yra Baltijos Botanikos sodų asociacijos narys, dalyvauja Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA), Baltijos jūros šalių botanikos sodų tinklo, Tarptautinio fenologinių sodų, Tarptautinio augalų mainų tinklo veiklose.

  • Botanikos sode vyksta švietėjiška, projektinė, mokslinė veiklos, jis dalyvauja tarptautinėje fenologinių sodų (klimato pokyčių vertinimo) programoje.
Naujienos

Susijusios naujienos

Visos naujienos