Aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios inovatyvios akvaponikos naudojimas

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA“ veiklos srities „PARAMA PARODOMIESIEMS PROJEKTAMS IR INFORMAVIMO VEIKLAI“

 VšĮ Klaipėdos universitetas įgyvendina projektą (vadovė dr. (HP) Asta Klimienė, vykdytojai – prof. Ramutis Klimas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas Gintautas Narvilas) „Aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios inovatyvios akvaponikos naudojimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Dešimtyje Lietuvos ūkininkų ir kitų kategorijų ūkiuose atliekamas eksperimentas, kurio tikslas pirmą kartą šalyje demonstruoti akvaponikos sistemos įrengimą ir veikimo procesą bei skatinti šio pažangaus metodo plėtrą.

Akvaponikos sistema – tai technologija ir procesas, kurio metu kartu auginamos žuvys ir augalai. Tai dviejų sistemų simbiozinis veikimas: augalai gyvena ir auga žuvų dėka, o žuvys – dalinai augalų dėka. Modelinė žuvų rūšis gali būti afrikinis ir europinis šamas, europinis ungurys, vaivorykštinis upėtakis, šalvis, rusiškasis ir sibirinis eršketas, paprastasis karpis. Modelinė augalų rūšis gali būti salotos, pomidorai, krapai, svogūnai, vaistiniai – prieskoniniai augalai.  Susidomėjimas akvaponikos sistemomis stebimas daugelyje pasaulio šalių. Ypač šios sistemos diegiamos ir plėtojamos Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje. Remiantis užsienio šalių patirtimi, ši technologinė sistema duoda tiek ekonominę, tiek ir aplinkosauginę naudą.

Akvaponikos sistema garantuoja dviejų vertingų ir kokybiškų maisto produktų (tam tikrų žuvų ir daržovių) gavybą vienoje, daug ploto nereikalaujančioje, vietoje. Ši sistema, priklausomai nuo įrengimo vietos, gali būti pritaikoma naudoti ištisus metus. Taikant šį metodą atkrenta dirvožemio dirbimo bei tręšimo problema. Jau nekalbant apie tvenkinius, reikia ženkliai mažiau vandens. Akvaponikos sistemoje augalų šaknų išvalytas vanduo nuo azotinių junginių grįžta vėl į žuvų auginimo baseiną, reikia tik papildyti nedidelį jo nugaravusį kiekį. Tokiu būdu tausojami vandens resursai, didžioji dalis azotinių junginių nepatenka į aplinką. Nereikia augalų papildomai tręšti, naudoti herbicidų. Žuvų ir daržovių auginimo procese naudojama tik elektros energija. Ypač šios sistemos naudingos ūkiams, turintiems nedaug žemės arba esantiems nederlingose bei saugomų teritorijų vietovėse. Galima jas naudoti ne tik kaime, bet ir mieste. Be jokios abejonės, tai aplinką tausojanti ir jos taršą mažinanti inovatyvi technologinė sistema, kuri iki šiol Lietuvoje nepraktikuojama. Todėl projekto tikslas – skatinti šalies ūkininkus bei kitų kategorijų ūkius diegti ir naudoti akvaponikos sistemą.

Projekto pradžia – 2020 m. IV ketvirtis

Projekto pabaiga – 2023 m. I ketvirtis.

Pagal parodomojo bandymo metodiką 10-yje šalies ūkių įrengiamos prototipinės akvaponikos sistemos (1 pav.). Ši sistema dažniausia įrengiama patalpoje ar šiltnamyje, bet gali būti ir lauke po pastoge – vietos specifika įvairi.  Tiesioginė (iš pačių demonstracinių ūkių) parodomojo bandymo rezultatų sklaida vyks dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių narių susitikimuose ir organizuotose lauko dienose. Šalies mastu platesniam suinteresuotų ūkių, dalyvių ratui rezultatų sklaida bus vykdoma organizuojant seminarus, baigiamąją konferenciją ir per media priemones. Lauko dienų, seminarų ir baigiamosios konferencijos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

1 pav. Žuvų ir augalų auginimo eksperimentinių sistemų sujungimas

Klaipėdos universitetas įgyvendina projektą „Aplinką tausojančios ir jos taršą mažinančios inovatyvios akvaponikos naudojimas“ Nr. 14PA-KL-19-1-08701-PR001

Dėl detalesnės informacijos teirautis:

tel: +370 61640371; +37046398831

el. paštu botanikos.sodas@ku.lt