Tai taksonų skaičiumi gausiausias skyrius. Šiame skyriuje eksponuojama 1524 taksonų medžių ir krūmų (Pinophyta – 376 taksonų, Magnoliophyta – 1115 taksonų). Tai sudaro daugiau nei 50% visų Botanikos sode eksponuojamų augalų.
Pajūrio klimato sąlygomis puikiai adaptavosi augalai iš Azijos, Pietų ir Vidurio Europos, Šiaurės Amerikos. Pagal rūšių skaičių gausiausios šios šeimos: Cupressaceae, Pinaceae, Caprifoliaceae, Ericaceae, Berberidaceae, Oleaceae, Aceraceae.
Botanikos sodo pasididžiavimas – Lietuvoje rečiau sutinkamas Japonijos reliktinis medis dviskiautis ginkmedis (Ginklo biloba L.). Puošnumu žavi Weigela florida (Bunge) A. DC, Hydrangea macrophylla (Thunb. ex Murray) Ser., H. paniculata Siebold & Zucc., Catalpa speciosa (Warder ex Barney) Engelm, Lonicera caprifolium L., Cotinus coggygria Scop. ir kiti. Paminėtini ir šie, pažintine prasme itin vertingi, Lietuvos želdynuose kol kas rečiau aptinkami medžiai ir krūmai, savaime augantys Japonijoje bei Kinijoje: Alberto egzochorda (Exochorda Albertii Lindl.), japoninė kerija (Kerria japonica DC).
Klaipėdos Botanikos sode (2013 m.) auga 789 vnt. spygliuočių augalų (376 taksonai). Spygliuočių kolekcijoje didžioji dalis augalų svetimžemiai, sunkiai aklimatizuojasi. Vienas pagrindinių kriterijų, sąlygojančių jų atsparumą nepalankiems ekologiniams faktoriams – augalų geografinė kilmė ir introdukcinės vietovės klimatinės sąlygos. Introdukuoti augalai dažnai žūva dėl savo bioekologinių ypatybių, negalėdami augti mūsų klimato sąlygomis.
Spygliuočių kolekcijoje rūšių ir formų gausa išsiskiria:
•kadagio (Juniperus) gentis. Šios genties įdomesni ir retesni augalai: Juniperus horizontalis Moench. f. Lime Glow (horizontaliojo kadagio ‘Lime Glow’ forma); Juniperus conferta Parl. f. Schlager (pakrantinio kadagio ‘Schlager’ forma); Juniperus rigida Siebold & Zucc. (šiurkštusis kadagys); Juniperus davurica (daūrinis kadagys).
•pušies (Pinus) gentis. Šios genties retesni augalai: Pinus schverinii Fitschen. f. Wiethorst (švarino pušies ‘Wiethorst’ forma); Pinus wallichiana (himalajinė pušis); Pinus ponderosa Dougl. ex. P. et C. Laws. (geltonoji pušis); Pinus sylvestris L. f. Hilside Cruper (paprastosios pušies ‘Hilside Cruper’ forma).
•eglės (Picea) gentis. Retesni genties atstovai: Picea koyamae Shiras. (japoninė eglė); Picea orientalis (L.) Link. f. Aurea (rytinės eglės ‘Aurea’ forma); Picea alcoquiana (Veitch ex Lindl.) Carr. (alkoko eglė); Picea retroflexsa Mast. (pumpurinė eglė).Spygliuočių augalų kolekcijoje adaptavosi itin retos augalų rūšys: Metasequoia glyptostroboides Hu & Cheng. (tikroji metasekvoja); : Metasequoia glyptostroboides Hu & Cheng. f. Golden Rush (tikrosios metasekvojos ‘Golden Rush’ forma); Cephalotaxus harringtonia (Knight ex J. Forbes) K. Koch. f. Fastigiata (japoninio cefalotakso ‘Fastigiata’ forma).
KU Botanikos sode auginama apie 58 sumedėjusių lapuočių augalų atstovų šeimos ir apie 950 taksonų. Apie 70% lapuočiams priklausančių augalų introdukuoti, savaime paplitę Rytų ir Vidurio Azijoje, Vidurio ir Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje.
Dendrologinėje kolekcijoje medžiai ir krūmai sodinami sistematiniu principu, formuojant architektūrines kompozicijas, derinant augalų lajų formas, spalvą, aukštį ir kitus požymius. Toks augalų išdėstymas pagyvina Botanikos sodo kraštovaizdžio rekreacinės aplinkos struktūrą. Nemaža dalis naujai įsigytų augalų sodinama alpinariume. Šį labai svarbų kraštovaizdžio elementą planuojama toliau puoselėti ir plėsti. Čia turėtų atsirasti nauji takeliai, vandens telkiniai ar fontanai.
