|
Žiupsnelis istorijos
Dabar labai sunku pasakyti, kada Lietuvoje atsirado ir kokie buvo pirmieji darželiai. Nemažai žinių gaunama iš liaudies dainų, tautosakos ar papročių aprašymų. Teigiama, kad Lietuvoje darželiai prie sodybų atsirado XV-XVI amžiuje, tačiau patikimų duomenų, kuriais galima būtų tai patvirtinti arba paneigti, nėra.
Paprastiems kaimų ir miestelių gyventojams įsigyti gražių gėlių nebuvo lengva. Iš pradžių tik vienuolynų, klebonijų ir dvarų parkuose, soduose, daržuose bei gėlynuose augintos gėlės, dekoratyviniai krūmai ir medžiai pamažu ėmė plisti po sodybas. Gyvų augalų ir sėklų žmonės dažniausiai gaudavo iš dvaruose dirbančių sodininkų, vėliau jų duodavo savo kaimynams ir draugams.
Labiausiai darželiai Lietuvoje išplito XIX amžiaus antroje pusėje ir iki amžiaus pabaigos jie tapo neatsiejama kiekvienos sodybos dalimi. Darželis buvo ne tik puošmena, bet atliko ir svarbią socialinę funkciją – pagal darželius žmonės susidarydavo nuomonę apie šeimininkus, ypatingai svarbus darželis buvo šeimos merginoms. Dabar tik nuošaliuose kaimuose galima pamatyti tradicinių darželių, kuriuose žydi senoviškos gėlės. Jų vietą užėmė vejos su nedideliais gėlynais ir pavieniui ar grupėmis susodintais žemaūgiais krūmais, atsirado alpinariumų ir kitokių tipų gėlynų. Žmonės ėmė žavėtis įvairiais egzotiškais augalais, o Lietuvos krašto etnografinio darželio augalai liko užmarštin. Siekdami lankytojams parodyti tradicinius pajūrio krašto etnografinius darželius, KU Botanikos sode įrengtas pajūrio krašto etnografinis darželis, su šiam kraštui būdingomis gėlių kompozicijomis.
Tradiciniai darželių augalai
2016 metų duomenimis KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje eksponuojami 14 šeimų augalų atstovai, o daugiausia jų – astrinių (Asteraceae) šeimos atstovai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių darželiuose auginamų augalų įvairovę, buvo augalų savybės. Dažniausiai auginti ne tik gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, tinka maistui pagardinti ar pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti.
Daug tradicinių darželio augalų vienodai vyrauja visuose Lietuvos regionuose kaip bene tradiciškiausias augalas lietuvių darželiuose yra rūta. Botanikos sode eksponuojama žalioji rūta (Ruta graveolens L.). Šis augalas ne tik svarbus mūsų tradicijose, apeigose, bet ir vertinamas kaip vaistinis augalas.
Pajūrio krašte žmonės dažniausiai rinkdavosi daugiamečius tradicinius augalus. Botanikos sodo etnografiniame darželyje vyrauja daugiamečiai vaistiniai-prieskoniniai augalai: daugiametė saulutė (Bellis perennis L.), garbiniuotoji mėta (Mentha spicata L.), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis L.), vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium (L.) Sch. Bip.), vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.), vaistinis putoklis (Saponaria officinalis L.), vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis L.), paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum L.).
Etnografiniame darželyje dekoratyvumu pasižymi plunksnalapė rudbekija (Rudbeckia laciniata L.). Rudbekijos buvo labai mėgstamos ir dažnai auginamos daugiametės gėlės, o jų populiarumą lėmė paprasta priežiūra ir puošnumas. Žiedais puošia ir trispalvė našlaitė (Viola tricolor L.). Trispalvės našlaitės – labai seniai liaudies medicinoje naudojami augalai.
Etnografinių darželių gėlės skirstomos į vienmetes, dvimetes ir daugiametes etnografines darželių gėles. Vienmetės etnografinės gėlės eksponuojamos KU Botanikos sodo etnografiniame darželyje: didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.), kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus L.), dažinėmis savybėmis pasižyminti balzaminė sprigė (Impatiens balsamina L). Dvimečių etnografinių gėlių grupėje puošnumu ir žiedų įvairove išsiskiria aukštoji piliarožė (Althaea rosea L.), o daugiamečių gėlių grupėje – šluotelinis flioksas (Phlox paniculata L.) ir didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata Cav.).
|
|
