Šiame skyriuje eksponuojami 388 taksonai: 62 šeimos, 184 gentys, 303 rūšys ir 14 formų. Rūšių skaičiumi gausiausia notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeima. Šios šeimos atstovų- daugiausia vaistinės ir prieskoninės žolės – kolekcijoje yra apie 70 rūšių augalų. Notrelinių šeima lankytojus traukia savo kvapnumu – juose daug įvairių eterinių aliejų, suteikiantys šeimai būdingą išskirtinumą.
Skyriuje taip pat eksponuojami įprasti ir žinomi augalai: vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.), paprastasis (Artemisia vulgaris L.) ir kartusis (Artemisia absinthium L.) kiečiai, vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), rugiagėlė (Centaurea cyanus L.), įvairių rūšių takažolės, vingiorykštės bei vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.).Vaistinių – aromatinių augalų skyriaus centre mėtų (Mentha L.) genties atstovai. Iš viso gentyje yra apie 30 rūšių augalų, o KU Botanikos sodo kolekcijoje jų net 15 rūšių. Kai kurių mokslininkų teigimu tai viena gausiausių mėtų kolekcijų Lietuvoje. Kvapnumu traukia ir katžolių (Nepeta L.) gentis, kuriai priklauso daugiametės, rečiau vienmetės žolės. Skyriuje eksponuojamos 8 katžolių rūšys. Notrelinių šeimą taip pat papildo įvairių rūšių ir formų kalpokės (Scutellaria), sukatžolės (Leonuri), monardos (Monarda), girmėtės (Calamintha), čiobreliai (Thymus L.), melisos (Melissa L.) bei kiti vaistažolių arbatoms naudojami augalai.
Skyriuje eksponuojami reti bei saugomi arba Lietuvoje savaime neaugantys vaistiniai augalai. Per 20% skyriuje kultivuojamų augalų kilę iš Pietų ir Vidurio Europos. Dar žiemai nesibaigus pražysta kaukazinis, dvokiantysis ir rausvažiedis eleborai (Helleborus orientalis Lam., H. foetidus L., H. purpurascens Waldst. et Kit.).
Ankstyvą pavasarį pražysta Vakarų Europoje bei Vidurinėje Azijoje savaime augantis pavasarinis adonis (Adonis vernalis L.).
Kasmet žiedais džiugina iš Altajaus kalnų kilusi storalapė bergenija (Bergenia crassifolia (L.) Fritsch), Vidurio ir Pietų Europos savaiminio augalo – vaistinės skopolijos žiedai (Scopolia carniolica Jacq.). Taip pat šiame skyriuje auga iš Pietų Europos kilęs baltasis diktonas (Dictamnus alba L.). Skyrių praturtina stepių ir dykumų augalas – paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.), paprastasis ricinmedis (Ricinus communis L.). Taip pat iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą patekę prerijų augalai – siauralapė ir purpurinė ežiuolė (Echinacea angustifolia (L.) DC., E. purpurea (L.) Moench.).
Prieskoninių augalų lauką puošia krūminė perilė (Perilla frutescens L.). Lietuvoje tai naujas, vaistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, praturtinantis augalų rūšinę įvairovę, augalų praktinio pritaikymo galimybes. Kolekcijoje nemažai šalavijų (Salvia L.) genties atstovų, o populiariausias – vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.). Notrelinių šeimos prieskonių karalius – bazilikas (Ocimum L.). Kolekcijoje eksponuojami krūminiai bazilikai (Ocimum gratissimum), o kvapnumu pasižymi skirtingos dašio (Satureja L.), raudonėlio (Origanum L.) ir juozažolės (Hyssopus L.) rūšys.
