BDAR
Privatumo politika

Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse

Projektas „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA“ veiklos srities „PARAMA PARODOMIESIEMS PROJEKTAMS IR INFORMAVIMO VEIKLAI“ 

Klaipėdos universiteto specialistai vykdo projektą „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“kurio tikslas – skatinti ūkininkus atsakingai želdinti sodybas, kad  būtų saugoma ir tausojama biologinė įvairovė, išsaugomas krašto ir vietovės unikalumas ir tapatumas.

Lietuvos klimato sąlygomis, susiduriama su nemažai sunkumų: a) nepalankios žiemojimo sąlygos; b) netinkamos auginimo ir priežiūros (sodinimo laikas, dirvožemio reakcija ir savybės, šviesos, drėgmės režimas, mineralinis maitinimas, kova su ligomis ir kenkėjais) sąlygos. Todėl specialių tyrimų dėka galima atrinkti dekoratyvius ir naudingus želdinius, tinkamus auginti kaimo sodybose. Nepaprastai aktualu augalų sodinukus kaimo teritorijoms išauginti Lietuvoje ir taip stabdyti brangių, mažai tinkančių šios šalies klimato sąlygoms sodmenų importą. Tai taip pat gali tapti kaimo žmonių laisvalaikiu ir papildoma veikla.

Kad kaimų sodybų apželdinimas netaptu eklektišku ir nebūdingu lietuviškoms tradicijoms svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų: 1)želdyno tipo parinkimą; 2) vietovės įvertinimą; 3) augalų derinimą; 4) mažosios architektūros elementus. Siūlomi želdynų tipai: natūralistinis, konteinerinis (pakelta lysvė), alpinariumas (skandinaviško tipo).

Natūralistinio gėlyno tikslas – ne kopijuoti gamtą, o perteikti geriausias natūralaus kraštovaizdžio savybes: formą, tekstūrą ir spontanišką augalų harmoniją. Kuriamas kaip ištisa ekosistema, kaip natūralios pievos imitacija. Selekcininkai išveda augalus, panašius į laukinius,

tam tikras jų savybes paryškina, jie suvaldo laukinį augalą, išsaugodami jo išvaizdą, kartais net suteikdami augalui ryškesnių spalvų ir gausybę reikiamų savybių, kad jis galėtų darniai sugyventi su kitais augalais ribotoje erdvėje.

1 pav. Natūralistinio gėlyno fragmentas

Konteinerinis (pakelta lysvė) apželdinimas puikiai pritaikomas ir ūkiuose prie gyvenamųjų ar ūkinės veiklos (gamybinės patalpos, fermos, garažai ir pan.) pastatų. Ypač, jei juose auginami fitoremidiatiniai augalai: gruntą ar orą valantys (bobramuniai, svidrės, liucerna, eraičinai, kiečiai ir pan.). Ypač naudinga įsirengti, jei yra nederlingas dirvožemis. Pakeltos lysvės (konteiniariai) labai tinka ir vaistažolėms auginti (mėtoms, raudonėliams, bazilikams ir pan.).

2 pav. Pakeltos lysvės pavyzdys

Patogiausia skandinaviško stiliaus (alpinariumą) želdyną įrengti nelygaus reljefo vietovėje. Tokie alpinariumai atrodo natūraliausiai. Pasirinkus vietą alpinariumui, būtina įvertinti vietos aplinkos sąlygas. Šiam želdynui reikėtų sodinti žemaūges spygliuočių (pušų, eglių, kadagių, puskiparisių) veisles, šliaužiančias gluosnių rūšys. Alpinariumuose sodinami smulkūs svogūniniai, žemaūgiai visžaliai, kiliminiai augalai. Vienmečių augalų tinkančių alpinariumams mažai. Įprastos vienmetės gėlės stilistiškai nedera prie alpinariumo aplinkos. Jei sodinama, tai tik smulkiažiedės rūšys. Dažniausiai šie augalai savaime pasisėja.

Projektas „Biologinę įvairovę tausojančių, mokslo žiniomis grįstų ir inovatyvių želdinių kūrimas kaimo vietovėse“

Nr. 14PA-KL-19-1-08698-PR001

Projekto vadovė – prof. dr. A. Klimienė

tel. +370 61640371; +37046398831

el. paštu botanikos.sodas@ku.lt